tobulejimo klubas jevgenij cigrin

Jevgenij Čigrin

SUSIPAŽINKIME 

Mano vardas – Jevgenijus Čigrin. Dauguma žmonių žino mane kaip projekto – Tobulėjimo Klubas vadovą ir įkūrėją.

Tačiau…

Visų pirma, aš nesu guru, nesu mokytojas, nesu visažinis ir neverčiu mąstyti ir elgtis, kaip elgiuosi pats. Viskas, ką aš darau – tai dalinuosi savo patirtimi, pastebiu tai, kas “veikia”, pritaikau tai savo gyvenime ir džiaugdamasis ar nusivylęs rezultatu, pasidalinu su aplinkiniais. Mano projektai, kurių aš imuosi, daromi iš visos širdies ir valios pastangų dėka. Pagrindinis mano veiklos principas – tai padėti žmonėms atskleisti save, savo potencialą ir įveikti iškylančias kliūtis.

Man gyvenimas - tai mokykla, į kurią keliaujame be atostogų ar pauzių. Pats daug mokausi, domiuosi ir suvokiu, kad galutinio taško mano sukauptai patirčiai nėra.

Mokytis galima visą gyvenimą. Kiekviena diena gali atnešti naujų žinių. Todėl pirmiausiai reikia būti atviram naujom koncepcijom ir naujam požiūriui. To siekiu ir mokydamas kitus,  bandau padėti kitiems ne tik žodžiais, bet aktyviais veiksmais, būtent todėl organizuoju viešas labdaros akcijas, diskusijų vakarus, kur kiekvienas yra laukiamas ir gali prisijungti prie mūsų bei prisidėti įgyjant savanoriavimo patirties.

jevgenij cigrin tobulejam

Dugnas pakeitęs gyvenimą

Kartais gyvenime įvyksta “lūžis” ir atsiranda didžiulė motyvacija, noras ir troškimas keistis. Aš tai vadinu dugnu. Kai tu esi dugne – esi žemiausiame taške, pačioje apačioje ir tada yra tik du pasirinkimai: pirmas – nustoti gyventi, kaip gyvenai iki šiol ir pradėti keisti savo gyvenimą arba likti dugne ir nieko nekeisti, susitaikyti ir mesti šalin visas mintis, kad kažkas yra negerai.

Mano dugnas buvo pernelyg atkaklus siekis tapti profesionaliu kompiuterinio žaidimo “StarCraft” žaidėju. Aš šešerius metus praleidau 24/7 žaisdamas šį žaidimą, bandydamas tapti vis geresniu ir pamiršęs apie tikrąjį savo gyvenimą, socialinius įgūdžius ir viską, kas vyksta už šio žaidimo ribų.

Tobulėjimo Klubo projekto įkūrimas

Stiprų postūmį pasiekti dar daugiau gavau tada, kai aš nusprendžiau sukurti tobulėjančią bendruomenę visoje Lietuvoje. Suburti žmones, kurie norėtų tapti stipresni fiziškai bei dvasiškai, degtų noru mokytis naujų dalykų, siektų laimės ir harmonijos savo gyvenimuose. Būtent tada, aš pradėjau susimąstyti apie tai, ką aš galiu duoti svarbaus šiam pasauliui ir kokį pėdsaką paliksiu po savęs.

Gvildenau idėją sukurti Tobulėjimo Klubą trejus metus. Šis projektas gimė ne iš karto ir ne per vieną dieną. Kelionė buvo ilga ir aš turėjau nemažai išmokti, kol pagaliau buvau visiškai įsitikinęs, kad galiu duoti vertės kitiems. Pirmoji projekto versija mano valios trūkumo dėka buvo sąstingyje net 3 metus ir tik praėjus šiam laikui, aš savyje radau atitinkamą rezervą atkaklumo projektą paversti savo gyvenimo aistra ir pašaukimu.

Nenustosiu žmonėms teigti,

kad jie gali žymiai daugiau, nei mano galintys!

 

-Jevgenij Čigrin

Mano Patirtis

7
Metus Aktyviai Užsiimu Saviugda
12
Valandų kasdien skiriu naujų idėjų ir projektų vystymui
1
Siekiant produktyvumo, siekiu vieno tikslo, vienu metu
60
Užtenka dienų tam, kad pakeistum savo gyvenimą
jevgenijus cigrin is tobulejimo klubo

Gyvenimas yra tikrai per trumpas, kad gyventum ne taip, kaip svajoji.

Mano Istorija. Prologas.

Žiūrėdamas į savo pradėtą rašyti tekstą svarstau ir galvoju, jeigu mano istorija paskatins kažką keistis, padės pažiūrėti į savo gyvenimą kitu kampu arba istorija taps kažkam motyvaciniu spyriu – tai būtų man didžiausias atlygis. Mes galime ir turime dalintis savo istorijomis, nes iš ju mes mokomės, išmokstame ir tampame išmintingesni.

Aš ilgą laiką nenorėjau pasakoti savo istorijos ir iki šiol nesu pratęs to daryti. Matyt viskas dėl to, kad man visada daug labiau rūpėdavo mano kryptis ir potencialas, kur aš galiu būti, o ne mano praeitis. Praeities mes negalime pakeisti, galime tik liūdėti dėl to, ko nepadarėme, bet netgi to nerekomenduoju jums daryti.

Užtrenkite duris į savo praeitį, ji jums nedarys įtakos, jeigu patys to neleisite. Gyvenkite dabar! Pasakysiu dar daugiau, kad esu dėkingas gyvenimui už tai, kaip jis pasisuko, tie staigūs ir aštrūs posūkiai mane nuvedė ten, kur dabar esu. Dėkoju ir savo gyvenimo kliūtims, baimėms, didžiausioms problemoms – jūs padarėte mane stipresniu.

O dabar pasidalinsiu savo gyvenimo detalėmis… 🙂

Noriu tavęs paklausti, ką darytum TU, jeigu visą savo paauglystę (6 metus) praleistum tarp keturių sienų apsikabinęs kompiuterį, nelįstum iš namų, neturėtum draugų ir jokių pažįstamų, su niekuo nebendrautum, o tavęs nemėgtų mokykloje ir pats atrodytum, lyg būtum vienuolis ar atsiskyrėlis, kuris gyvena savo pasaulyje?

Mano istorija prasideda taip:  iki 5-6 klasės buvau toks pats, kaip ir visi mano bendraamžiai. Deja, mano gyvenimas staiga pasisuka kita linkme…  Būdamas trylikos, aš susidomiu vienu strateginiu žaidimu, ir nusprendžiu tapti atletu, tik ne paprastu :)) o Kyber-Atletu (profesionaliu žaidėju, kuris uždirba pinigus žaisdamas profesionalų komandoje). Šis pasirinkimas paverčia visą mano gyvenimą aukštyn kojomis! 🙂

Aš suradau savo tikslą ir aistrą, ir kaip tada galvojau – savo pašaukimą. Aš nusprendžiau, tapti profesionaliu “StarCraft” žaidėju, žaisti kiauromis paromis vien tik tam, kad mane pakviestų į Pietų Korėją į “kyber-komandą”, kad tapčiau jos dalimi ir uždirbčiau pinigus iš savo mėgstamiausio žaidimo.

jevgenijus jaunysteje

Tuo metu, kai kiti paaugliai kūrė pažintis, socializavosi ir būrėsi į draugų ratus, aš turėjau kitą tikslą. Nekreipęs dėmesio į kitas gyvenimo sritis. Nuo ryto iki vakaro kiauromis paromis 24/7 tik žaidžiau.

Bandžiau tapti vis geresniu ir geresniu, augti, visiškai ignoravęs viską, kas vyko aplink mane. Aš buvau labai ryžtingas, ambicingas ir užsidegęs paauglys, bet neteisingai pasirinkęs prioritetus. Mano akys ir širdis troško tik vieno – tapti profu!

Visad tikėjau, kad bus taip nuostabu, kai aš galėsiu gyventi Pietų Korėjoje  su profesionalia komanda, treniruotis nuo ryto iki vakaro su jos nariais (taip, korėjiečiais. Ir taip, jie visiškai nemoka šnekėti angliškai. Tad nežinau, kaip aš su jais bendraučiau, bet net tai manęs nestabdė). Tokio gyvenimo aš geidžiau ir maniau, kad tik tai buvo perspektyvu, nes Lietuvoje aš buvau tik paprastas moksleivis, kurio nelabai kas mėgo. 🙂

Taip ir praėjo 6 metai. Man 18 metų ir aš jau pradedu suvokti, kad galbūt kažką darau ne taip…

Į Pietų Korėją vis nekviečia, niekas manęs ten nelaukia, o aš vis dar nesu toks geras, kad galėčiau susilyginti su geriausiais Europos žaidėjais. Kartais pagalvoju viską mesti, pradėti gyvenimą iš naujo. Po to, vėl numetu tas mintis šalin ir keliauju toliau žaisti, nes nežinau kaip padaryti pirmą žingsnį – kaip pakeisti gyvenimą, jeigu esi dugne. Juk viską, ką aš moku, tai žaisti “StarCraft’ą”. Aš neturiu draugų, neturiu, su kuo išeiti į lauką ar paprasčiausiai pabendrauti, nors ir to daryti nemoku, nes po tiek metų praradau socialinius įgūdžius.

Visada prisiminsiu, kaip tada jaučiausi – norėjau pokyčių, bet buvau nepasiruošęs jiems. Man trūko paskutinio paskatinimo, pasiryžimo arba motyvacinio spyrio. Būtent toks stebuklas mano gyvenime vieną dieną ir įvyko. Koks jis buvo? Paskutinis mano pokyčio lašas buvo toks… Ir žinote ką? Nuostabu, kad tai įvyko.

Tai buvo naujųjų metų vakarėlis, į kurį mane pakvietė klasės draugai. Aš pagalvojau: “Puiku!”, pagaliau, aš galėsiu pabendrauti su visais ir šauniai praleisti laiką.

cigrin jevgenij

Lemtingoji Gruodžio 31 -oji ir aš jau beveik pasiruošęs išeiti iš namų, bet būtent tada suskamba mano telefonas. Skambina ne kas kitas, o vakarėlio organizatorius. Ir jis skambina man!!!  Jis sako man: “Emm… Sveikas, atleisk, bet gal geriau tu šiandien neatvyk, nusprendėme, kad tu nepakviestas. Iki”. Pyyp pyyp pyyyp (numetė ragelį).

Keista, bet tai manęs visai nenuliūdino. Aš pagalvojau: “Viskas… Gana… Prisižaidžiau – Laikas Keistis – Privalau tapti kitokia savęs versija.”

Vis dar ta pati magiška naktis. 00:01. Naujieji metai. Aš stoviu lauke ir žiūriu į dangų, galvoju: “wow, tikrai gražu!”, bet mano galvoje tik viena mintis: “aš turiu pasikeisti, aš turiu pasikeisti, aš turiu pasikeisti”.

Kai grįžau namo, iš karto pradėjau skaityti knygą apie tobulėjimą … Prasidėjo naujas gyvenimo lapas 🙂

Prasidėjo ir intensyvių pokyčių metas. Aš skaičiau, atlikau visus pratimus iš knygų. Lyg pašėlęs, ėjau į lauką vienas ir kalbinau nepažįstamus, naktimis nemiegodavau, nes mane užvaldė mintis – tapti patrauklia asmenybe. Visai tai, man buvo nauja, nepatirta ir tai mane užvaldė.

Nuo šios kelionės pradžios, praėjo jau geri 7 metai ir štai aš rašau šias eilutes:

  • Perskaičiau šimtus knygų, audio-knygų, mano viduje apsigyveno nauji potyriai, kasdienybe tapo lankytis seminaruose ir semtis patirties;
  • Suradau TIKRŲ draugų, kurie nors ir vidurnaktį galės padėti;
  • Kalbu prieš auditoriją, vedu seminarus, nugalėjau scenos baimę;
  • Organizuoju renginius (Pvz: Labdaringą Kauno Naktinį Bėgimą, kuriame sudalyvavo beveik 300 žmonių!);
  • Patekau į visus naujienų portalus įskaitant Delfi, 15min, lrytas ir kitus;
  • Pats padedu žmonėms išspręsti jų problemas, padedu pasijausti stipriems ir įsileisti į savo gyvenimą pokyčius;
  • Su bendraminčiais keliauju, rengiu diskusijų vakarus, renginius ir užsiimu labdaringa veikla – padedu Senelių, Vaikų, Gyvūnų globos namams ir kitiems;
  • Esu asmeninio tobulėjimo bendruomenės pradininkas Kaune;
  • Sukaupiau didžiulę patirtį, padariau begalę klaidų ir vis mokausi tapti dar sėkmingesniu laimingesniu ir motyvuotu;

jevgenijus veda seminara

Ir tai yra tik pradžia… 🙂

Turbūt, tau įdomu, kas įvyko tarp to, koks aš buvau ir esu dabar, kaip aš pasikeičiau ir kas įvyko toliau. Neskubėk, ne viskas iš karto! Ši istorija dar nebaigta ir aš ją pratęsiu, kada prie progos (arba papasakosiu tau per asmeninę konsultaciją) 🙂

Gyvenimo pokyčiai prasideda Čia!

Jeigu tu, nori surasti atsakymus savo gyvenime, atrasti savo pašaukimą, sužinoti, dėl ko tavo santykiai su mylimuoju ar aplinkiniais ne tokie, kokių tu nori, kodėl Tu neturi motyvacijos arba turi klausimą iš asmeninio tobulėjimo srities, patekai ten, kur reikia!

NEPRALEISK KARŠČIAUSIŲ NAUJIENŲ. Užsiprenumeruok naujienlaiškį!